Kai negalite atleisti
10.02.2009
Mylėti yra dieviška. Atleisti - taip pat. lengviausias būdas atleisti
kitam - ta suprasti, kad mus įskaudinęs žmogus yra krauju pirktas
avinėlio vaikas, kuriam atleidžia Dievas. Kristus parodė mums, kaip
atleisti savo priešams, kai nuo kryžiaus sušuko: "Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką daro". Lk 23,34
Kai negalite atleisti
Kai kurios žaizdos tokios skausmingos, kad atleisti sunku ir padarytų
nuoskaudų nesugeba išgydyti nei psichiatrai, nei psichologai. Tokiais
atvejais reikia pasikliauti savo dvasia - ji pašnibžda sprendimą. Kai
nuoskauda tokia didelė, kad atleidimas žmogiškai neįmanomas, eikit pas
Dievą. Nesvarbu, koks jūsų tikėjimas, pabandykite šį gydantį dvasinį
pratimą. Įsivaizduokite savo angelą sargą. Paprašykit jo lydėti jus per
tolesnius šešis žingsnius
GYDANTIS PRATIMAS, KAI SUNKU ATLEISTI:
I. Nuvykite į bažnyčią ar namie, ramybės akimirką. Susikaupkite.
Mintyse matykite Jėzų kryžiaus kalno papėdėje (net jei pažįstate jį tik
kaip istorinį Jėzų), ir paaiškinkit Dievui taip, kaip tik išmanote ir
mokate, koks esate įskaudintas.
II. Pasistenkite leisti savo skausmui išsilieti iš savo širdies į
pokalbį su Dievu. Jūs galite pykti ant Dievo už tai, kad Jis leidžia
atsitikti tokiems siaubingiems dalykams.
pasakykite Dievui, koks esate supykęs, jei tikrai pykstate. bet kokius
neigiamus jausmus geriausia išreikšti Dievui kuo nuoširdžiau. Geroji
žinia ta, kad Dievas jau žino, ką jaučiate, bet vistiek jus myli.
Blogoji žinia ta, kad kol neatsiveriate Dievui, Jo gydančios malonės
negali prasiskverbti į jūsų dvasią.
III. Jei ir toliau jaučiatės sustingę, žinokite, jog žaizda yra per
giliai, kad sąmoningai ją paliestumėte ir skausmas tebėra per stiprus,
jog būtų sąmoningai iškęstas. jei yra taip rimta, laikykitės dviejų
dvasinės disciplinos žingsnių:
A. Įsivaizduokite Jėzų ant kryžiaus. Pasakykite jam, tarsi tikrai
būtumėte prie Jo kryžiaus papėdės, kad žmonės dabar jums padėti
nepajėgia. Nuolat pasakokit Jėzui apie savo situaciją visais jūsų
turimais vaizdais ar žodžiais. Pasistenkit padaryti tai tyliai, savo
mintyse. Nenustebkit, jei širdyje ar iš akių trykšta ašaros. Ašaros
šiuo momentu yra palaima.
Nieko neprašykit, nes tokiomis akimirkomis mes iš tiesų nežinome, ko mums tikrai reikia.
B. jei iškyla didžiai neigiami jausmai ar nepakeliama širdgėla, iškart
atiduokit juos Jėzui. Tiesiog perduokit juos kad ir tokiais žodžiais:
"Štai Jėzau - tai man per bjauru... Štai Jėzau - tai man per skaudu...
Štai Jėzau - tai man per daug neteisinga..."
IV. Leiskite savo viduje slypinčiai dvasiai suvokti, jog sąmoningai
perleidžiate Jėzui visas nuoskaudas, žaizdas, neigiamus jausmus, mintis
ar idėjas.
V. tada mintyse nupieškite Kristaus kraujo lašą, krintantį ant jūsų.
priimkite šį brangų Kristaus kraują kaip jūsų ryšio ženklą su Jo kančia
ir mirtimi.
VI. Pabaikite pratimą širdies malda arba šia malda:
Tėve, atleisk jam (jai), nes jis (ji) nežino, ką daro. Jėzaus vardu
pasiųsk savo meilę, užgydyk jo (jos) žaizdas, kurios jį (ją) verčia
žeisti kitus. Tegul Tavo meilė ištirpdo blogio žievę, nes jis (ji) yra
gimęs (gimusi) panašus (-i) į Tavo paveikslą. Jis (ji) nėra tikrai
gyvas (-a), kol Tavo šviesa nenušvinta ant jo (-os) ir jam (jai).
Tegu mano atleidžianti meilė veikia jame (joje) išlaisvindama jį (ją),
ir perkeisk jį (ją) savo meilėje. Viešpatie Jėzau, kai pašalinu vieną
akmenį iš Tavo meilės tako, pripildyk mane savo mylinčia ramybe ir
išgydymu. Amen.
Nenustebkite, jei jums teks bandyti keliskart, kol atliksite šį dvasinį
pratimą iki galo. Esate garbingoje draugijoje: šitaip pirmuoju bandymu
nesugebėjo atleisti net apaštalai. Iš tikrųjų visi, išskyrus mylimą
Joną, pabėgo ir išsislapstė.
There are Comments for Kai negalite atleisti
Add A Comment